Esu tikras, jog šiame kompiuterizuotame amžiuje nebėra būtinybės kalbėti apie pamatines 2007 – 2010 metų ekonominės krizės priežastis. Viskas jau sukelta į interneta. Be to, medijos kanalais buvome taip stipriai apipilti informacijos gausa, jog galų gale daugelis patys tapome pa-žangiais ekonomistais. Lig tol negirdėti angliški terminai, tokie kaip “subprime-mortgages“, “toxic assets“ ir “institutional bailout“ įžengė viešąjį diskursą.
Vietoje “labas rytas“ šiaisi laikais pasižiūrime savo NASDAQ indeksus, o vietoje rytinės kavos puodelio atsiverčiame “Valstybės žinias“. Ruošiamės blogiausiam, bet, kaip visuomet, paaiškėja, jog ruoštis nebuvo kam.
Pereikime prie Graikijos. Su kuo Jums asocijuojasi ši šalis? Su Zack’o Snyder’io flmu “300“ ar su Sokratu, sirtakiu ir Olimpinėmis žaidynėmis? Kad ir kaip ten bebūtų, vakarų kultūros lopšys yra tuo pačiu ir vakarų ekonomikos juodoji skylė. Pilsi į ją finansiškai stimuliuojančius paketėlius ar nepilsi – rezultatas vis viena bus toks, koks turi būti. 🙂 Kas nutinka, kai Aleksandro Makedoniečio tėvynainius ištinka ekonominė krizė?
Geriausiai, kaip visuomet, į klausimus Graikai mokėjo atsakyti eilėmis:
Gentlemen, don’t let anything,
anyone, deceive you:
we will not go bankrupt today,
we have been bankrupt for a long time now.
Today it’s easy enough
for anyone to walk on water:
the empty bottles bob on the surface
without carrying any secret messages.
The sirens don’t sing, nor are they silent,
they merely stay motionless,
dumbstruck by the privatization
of the waves and no
poetry doesn’t suffice since the sea filled up
with trash and condoms.
Let him write as many sonnets as he wants about Faliro,
that Alexis Tsipras.
—Poetry Does Not Suffice
Nematoma ranka 