The freakonomics of love

Visai neseniai aptikau gana įdomų paper’į, kuris didžiąja dalimi nagrinėjo Meilės klausimus ekonominiais terminais. Seniai šia tema domėjausi ir džiaugiausi galimybe visą tai perskaityti aiškia ir suprantama kalba. Lygiai tą patį galite padaryti ir Jūs, tereikia paspausti šią nuorodą (David Friedman – “The Economics of Love and Marriage“).

Meilės ir santuokos modeliavimas pagal laisvosios rinkos tendencijas – klausimas, kuris mane ne tik domina, bet ir glumina: kažkaip pernelyg viskas gražu, paprasta ir kompaktiška. Pirmą kartą su juo susidūriau visai kitoje, labai anti-ekonominėje psichoterapijos sferoje – skaičiau E. Fromm’o veikalą “Meilės menas“. Minėtoje knygoje pateikiama labai aiški “tuolaikinės“ visuomenės kritika įvairiais širdies reikalais: neva, žmonės ima vieni kitus vertinti grynai kaip prekes, o į santykius ir santuokas įeina ieškodami “paklausiausio produkto“ ir “highest Return on Investment“.

Kur link suku? Kur visa tai veda? Atskleisiu po trumpos pertraukėlės – noriu viena linksma nuoroda pasidalint. 🙂

Grįžau. Taigi, kaip ir minėjau, jau kurį laiką ramybės man neduoda minėti du tekstai (E. Fromm ir D. Friedman). Kodėl? O gi tai, jog mano paties asmeninis gyvenimas ir retkarčiais viską pamatančios akys rodo, jog taip (ar bent panašiai) ir yra: Meilės, santykių, Antrosios Pusės tikrai ieškome (kuklumo sumetimais matyt tiksliau būtų sakyti “ieškau“) Laisvojoje Meilės Rinkoje. O taip norėtųsi kažko… Didingesnio, prasmingesnio, gilesnio. Kurį laiką pagyvensiu šiuo egzistenciniu skausmu, mintimis ir pasistengsiu kuo greičiau parašyti – pasižiūrėsiu, kas iš to išeis.

Davos’o PEF artėjant

Labas rytas, mielas skaitytojau! Atvykęs į darbą, visuomet turiu gana malonų pusvalandį Laisvės. Kadangi keliuosi neišpasakytai anksti, o darbe būnu dar anksčiau, galiu sau tai leisti. Šiandien šį ~pusvalandį ar keturisadešimt penkias minutes noriu pasidalinti su Tavimi. Tikiu ir tikiuosi, jog dėl to nesusipyksime. 🙂

Tikriausiai daugelis finansų ir ekonomikos pasaulyje su nekantrumu laukia naujienų iš artėjančio Pasaulinio Ekonomikos Forumo Davose. Šios dienos įrašas – apie su kaupu išpildytus lūkesčius. Taip, kalbėsiu apie ateitį, kuri dar neišsipildė, tačiau dovanų iš “Nematomos Ekonomikos Rankos“ Kūrėjo gavau aiškiaragystę – būtent ji suteiks tam legitimumą.

Verslo prezentacių pateikimo coaching’e mokoma, jog prezentacijos jokiu būdu nereikia pradėti nuo statistinių lentelių. Tai gali akimirksniu užmušti auditorijos “vibe’ą“. Žinoma, internetinio tinklaraščio įrašų niuansai kiek kitokie, tačiau šiandien ryšiuosi dar didesniam akibrokštui: pradėsiu ne nuo to Davos’o. Vietoje Pasaulinio Ekonominio Forumo apžvalgos, pateiksiu nuorodą į puslapį, aptariantį George R. R. Martin knygų ciklo “A Song of Ice and Fire“ veikėjo Davos Seaworth lemties aptarimo: galite spausti tiek čia, tiek čia (nuoroda – ta pati 🙂 ).

The prerequisite joke has been set. Moving on. Pereidamas prie solidaus rašymo stiliaus ir aukštesniosios sociointelektualinės kultūros pagava alsuojančios tematikos, sakau:

Šiais metais Davos’e bus aptariamos keturios / penkios pagrindinės temos: income inequality, klimato kaita, lyčių lygybės klausimas, ekonominės augimo kaitos tendencijos ir vienas kitas konspirologų žodis apie driežažmogius. Bet ką gali auditorija, kurios mažiau nei penktadalį sudaro moterys ir kuri 17.000 privačių lėktuvų pagalba šiaip ne taip nusigavo į Davos’ą pasakyti apie income inequality ir lyčių lygybę? Jei klausimas – poleminis, atsakymas ir taip aiškus, o jei klausimas nuoširdus, atsakymas – “Pamatysime patys. :)“