Pirmieji mus pasiekę šaltiniai, kuriuose pasakojama, kaip įtikinti žmones, mus pasiekė iš Antikos. Ko gero visi žinome, kad jau Senovės Graikijoje gebėjimas įtikinti galėjo lemti politinę karjerą, prekybinį iškilimą arba visišką žlugimą. Apie retoriką – kalbėjimo meną – mes nemažai sužinome dar iš Aristotelio. Jis įtikinimą apibrėžė labai paprastai – pasak jo, įtikinti reiškia priversti žmogų pasielgti taip, kaip jis nepasielgtų nepaprašytas. Tai gyvenimo žaidimai, kuriuos atlieka visi bendruomenėje gyvenantys padarai. Vieni stengiasi kuo nors įtikinti, pvz., vadas savo bandą veda vienur, o ne kitur. Dėl bendruomeniškumo kiti visuomenės nariai linkę paklusti, todėl įtikinti nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti visiškai kalbėjimo ir įtikinimo patirties neturintiems žmonėms. Aristotelis manė, kad kalba gali būti kaip gyvenimo žaidimai: ji gali linksminti, juokinti, graudinti, tačiau jei jūsų tikslas yra įtikinti, dažniausiai vartojamos 3 priemonės: 1) apeliavimas į etiką, moralę, garbingumą, 2) apeliavimas į jausmus ir emocijas, 3) loginiai argumentai. Dažniausiai tam, kad įtikintume, vartojama ne kuri nors viena priemonė, o jų mišinys. Ar priemonė buvo tinkama? Taip, jei pasiekėte savo tikslą.
>
Nematoma ranka 