Bendravimo įgūdžiai daro žmogų socialiu, t. y. tokiu žmogumi, kuris geba sutarti, komunikuoti, diskutuoti su kitais žmonėmis ir, be abejo, įtikinti kitą savo tiesa, kai to reikia. Kaip jau kalbėjome ankstesniuose straipsniuose, šie įgūdžiai dalinai priklauso ir nuo įgimto talento, šarmo, iškalbos, tačiau to sėkmingai galima išmokti, jei pasistengsite. Nors bendravimo įgūdžiai nėra tai, ko mokomės mokykloje, tačiau jie gali nulemti labai didelę jūsų karjeros dalį. Šiais laikais teorinės mokslų žinios dėl žaibiškai kintančių technologijų savo vertę praranda gana greitai, todėl vis daugiau darbdavių renkasi žmones pagal asmenines savybes, o bendravimo įgūdžiai – vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos pastebime. Sugebėti įtikinti žmones privalo kiekvienas vadovaujantį darbą dirbantis žmogus, ką jau bekalbėti apie tuos darbus, kuriuose gausu derybų – rinkodaros specialistus, vadybininkus, pardavėjus ir pan. Pirmą rašytinį dokumentą apie tai, kaip įtikinti, parašė Aristotelis. Jis vadovėlyje ‘Retorika’ teigė, kad įtikinimas yra meno rūšis ir apie tai buvo išplėtojęs visą gana išsamią teoriją. Vis dėlto tiek įtikinimo poreikis, tiek bendravimo įgūdžiai svarbią rolę vaidino ir dar senesniais laikais, vos atsiradus žmonijai. Pagal tai buvo renkami valdovai, lyderiai, buvo prijungiamos kitos genties žemės ir kildavo mūšiai.
Nematoma ranka 