Anarchokapitalizmas

Tikriausiai kai kuriems iš Jūsų teko girdėti anglišką posakį: “A is for Anarchy, V is for Vendetta.“ Pastaruoju metu lyg tyčia šios dvi raidės man neduoda ramybės. Maža to, net ir dainą beveik analogišku pavadinimu prisiminiau. Prisiminiau, o dabar niekaip nepavyksta jos išmesti…

Žodžiu, šiokį tokį trumpą įvadėlį pateikiau. Tikiuosi, jau darosi aiškiau apie ką šiandien kalbėsiu. Nevyniojant ilgai žodžių į vatą, sakau, kad šio įrašo tema – Anarcho-kapitalizmas.

Anarcho-kapitalizmas, kaip galite suprasti iš pavadinimo, turi nemažai bendro su grynuoju anarchizmu. Tai – politinė santvarka, pasisakanti už valstybės valdžios organų panaikinimą ir propaguojanti individualią savivaldą. Tiesa, jei anarchizmas gana griežtai atmeta bet kokio pobūdžio valdžią ir laiko ją nelegitimuota, anarchokapitalizmas pasitiki nematoma laisvosios rinkos ranka.

Anarcho-kapitalistiniame režime, teismų, įstatymų leidybos, kariuomenės ir net centrinio banko funkcijas atliktų privačios, tarpusavyje konkuruojančios kompanijos. Tikima, jog panaikinus dėl demokratijos politinio netobulumo nuolat iškylančius konkurencinės rinkos iškraipymus, visuomenės gyvenimas natūraliai atsistos į “tobulas“ vėžes.

Man asmeniškai toks tikėjimas primena savotišką racionaliojo dvasingumo formą. T. y. anarcho-kapitalizme sutinku požiūrį, kurį apibūdinčiau tik kaip: “tikiu, kad laisvojoje rinkoje veikia nematoma Dievo ranka – tam tikro pobūdžio Aukštesnė Jėga, nesvarbu, kaip ją pavadinsiu – ir mano siekis yra pasitraukti jai iš kelio, leisti jai veikti mano gyvenime“. Neapsiimsiu vertinti šio požiūriu pagrįstumo. Vis tik, paralelės man pasirodė įdomios.

Beje, praktikoje aukščiausia anarcho-kapitalizmo forma buvo išvystyta 18xx m. JAV “Laukiniuose Vakaruose“. Pateikiu tai kaip pavyzdį, ko galima tikėtis iš nebrandaus An-Co. Žinoma, post-trūkuminėje visuomenėje An-Co atrodytų visai kitaip. Kaip? Palaukime, gal ir pamatysime.